Kaip tu įsivaizduoji tobulą darbo dieną? Arba tobulą darbą?
Aš taip:
Darbas kur nors senamiesty, jaukioje gatvelėjė, galbūt palėpėje.
Ateini į darbą ir geri rytinę kavą.
Pro darbo langą matosi kokie nors kūrybai įkvepidntys vaizdai: krentantys medžių lapai, kieme žaidžiantys vaikai, ar jaunieji menininkai tapantys pirmuosius savo paveikslus, ant rėmus aptraukiančių plonų drobių. Vasarą į palėpės langą barbena lietus…
Kalbiesi su kolegomis apie naują numerį.

Rašai savo temomis, o rašymas tau reiškia, lyg brangaus šokoladinio saldainio išvyniojimą.
Kalbini žmones, kurie tave įkvėpia, ir žinai, kad įkvėps ir kitus.
Eini pietauti ir būtinai valgai lauko kavinėje, kad pasimėgautum vasaros saule.
Paskui dar pasivaikštai. Matai turistus, skubančius žmones, laimingus įsimylėjėlių veidus ir pati nejučia imi šypsotis (kada nors ta meilė būtinai ateis…)
Žinai, kad po savaitės su kolege vyksi į Paryžių, nes jūsų žurnalą pakvietė naujų kvepalų pristatymui.
Grįžtant namo šiek tiek stabteli, kad pagaliau suvoktum. Tu nedirbi, tu gyveni!

P.S. Jei kas žino tokį darbą, egzistuojantį realiame pasaulyje, nedelsdami informuokite mane, skolinga neliksiu!

Patiko (2)

Rodyk draugams