Mes taip dažnai skundžiamės, kad neturime kuo apsirengti, neturime ko valgyti (nes po darbo tingime nueiti į parduotuvę), bet taip dažnai pamirštame, kad neturime ką mylėti… Net Motina Teresė yra pasakiusi, jog „Pasaulyje yra daugiau žmonių, badaujančių dėl meilės negu dėl duonos trūkumo.

Aš valgau duoną ir užsigeriu vynu. Mėgstu pusiau saldų, tokį, kuris lengvai pakutena gomurį ir priverčia širdį apsalti, o tada jau visai nesvarbu, kokiais kiekiais jį geriu, nes vis dažniau noriu nuo to jausmo apsvaigti. Tada pasaulis tampa spalvotas, niūri diena – saulėta, o nuvytusias gėles kasdieną keičiu naujomis. Kartais vyno skonis būna toks, kad negali pamiršti, tie kvapai ir pojūčiai lydi visą gyvenimą. O tu, kaip beprotė atkemši vis naujus butelius, ieškai naujų kvapų, naujo skonio, blaškaisi, kol galų gale prisitaikai, nes supranti, kad taip, kaip anksčiau jau niekada nebebus. Bus tik blogiau, nes vis labiau apsvaigsi nuo gausybės vyno rūšių, bet kaskart vis labiau ilgėsiesi buvusio skonio.

Kaip išsirinkti tinkamą vyną? Jo nereikia rinktis. Jis pats tave susiranda, išsirenka ir užburia. Jį gali pastebėti pačiose netikėčiausiose vietose, o tada jau geri, nors kartais žinai, kad rytoj juo jau mėgausis kita. Ir tau visai nesvarbi jo kilmės šalis, etiketė, net jaunas jis, ar ilgai brandintas. Tobulas vynas yra tobulas. Jis neleidžia tau galvoti apie rytojų, nes vos jį pamačius apsvaigsti. Jis atsiranda būtent tada, kai tau reikia ir palieka tave tada, kai to nesitiki. Ir apsvaigusi nuo jausmų tu lieki tik su buteliu rankoje. Pasidaro taip tuščia ir netikra…

O gal kada nors bus geriau? Juk turi būti. Gal pagaliau surasi tik tau vienai skirtą vyno butelį. Nepaprastą rūšį. Ir norėsi mėgautis juo visą savo likusį gyvenimą. Tik juo. Palikdama viską, kas buvo praeity. Gal pagaliau suprasi, kad kiekviena degustacija tebuvo pamoka, kaip atskirti prastą, actuotą vyną, nuo tikro, karališko skonio. Tačiau dažnai keikiu save dėl pragertų butelių, bet dar labiau savęs neapkenčiu už taip ir neatkimštus –neišnaudotas galimybes.

Vakarais aš geriu vyną ir užkandu knygomis. Ir skanu, ir maistinga, ir siela niekada nebūna alkana… Tik vis negaliu atsikratyti tuštumos jausmo – kairėje pusėje, priekyje, ties kairiuoju šonkauliu. Ir kodėl taip džiaugiuosi, kai gaunu galimybę atkmišti senąjį butelį ir pasidžiaugti tuo pasiilgtu, bet dar nepamirštu skoniu? Nors ir žinau, kad galbūt tik vienai nakčiai, gal tik sapnuose. Skandinu save jame, kad vėl atrasčiau save.

Patiko (9)

Rodyk draugams