Šiandien ryte pagalvojau:”nuo kada gegužės mėnesis tapo man toks bjaurus?” Bet iš tikrųjų nieko čia baisaus, tiesiog: paskutinis pavasario mėnuo, sesijos, gimtadienis ir šiaip. O jūs pastebėjot, kokia graži gamta gegužės mėnesį? Kokie žiedai… Kad net norisi deklamuoti tą seniai, dar mokyklos laikais išmoktą eilėraštį:

Šiandien taip elegantiškai sninga,

Sninga žemėn medžių žiedais.

Panašiai mano meilė dingo

Su visais, visais pažadais.

O man kažkaip velnioniškai norisi viską keisti: rašyti trumpais sakiniais, dėlioti taškus ir niekada nedėti daugtaškių, nusidažyti plaukus raudonai, rūkyti prie atdaro lango, nuleidus kojas žemyn (kaip filmuose būna), padegti JO automobilį (šiaip, tiesiog profilaktiškai), avėti tik botais ir šokinėti per balas.

Bet labiausiai už viską noriu susikrauti didelį lagaminą ir tiesiog iškeliauti, pavėjui sušukdama: viso gero, mano mielas mieste, būsiu įrašyta tavo atminty…

Gerai, dar kartais noriu, kad mane prisimintum. Bet tai nėra jau taip svarbu, ar būtina. Tiesiog, noriu, kad žinotum… tau jau seniai metas nusipirkti naujas kelnes;) Taškas

Kartais sėdėdama jaučiu, kaip atsėlina permainų vėjas, tada žinau, visa savo siela juntu, kažkas ir vėl pasikeis. (Į Gerą)

Patiko (0)

Rodyk draugams