BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Aš gavau stylish apdovanojimą!

Tikriausiai pirmą kartą gyvenime atėjusi į savo blogą ir perskaičius komentarus, visiškai sutrinku ir net nebežinau, ką berašyti…:) Pasirodo, kad ir aš gavau stylish apdovanojimą, kas man buvo išties labai netikėta ir džiugu. Tad labai dėkui nuostabiajai harpy

Deja, nesilankau čia dažnai, todėl ir apie apdovanojimą sužinojau tik šiandien…

  • Dabar, gavusi šį apdovanojimą,  turiu išduodi, iš ko jį gavau.
  • Parašyti 7 dalykus apie save
  • Ir išrinkti tuos, kam perduodu titulą bei pranešti šią gerą žinią.

Taigi Apie Save:

1) Šiuo metu studijuoju Ispanijoje (kaip erasmus studentė), deja, mano kelionė ir nuotykiai jau eina į pabaigą, bet mokytis Ispanijoje buvo viena iš didžiųjų mano gyvenimo svajonių, kurią susigalvojau dar vaikystėje. Galbūt meilę ispanų kalbai pažadino meksikietiški serialai, kuriuos žiūrėdavom, kai leisdavom vasaras pas močiutę kaime. Kai baigiau mokyklą, skubėjau į ispanų kalbos kursus, pamenu tuos vakarus, kai draugai eidavo kur nors pasilinksminti, o aš po darbo šaldavau stotelėje, laukdama autobuso, kuriuo važiuodavau į kursus mokytis tos kalbos. Tiesa, dar prieš tai (mokyklos laikais) visai netikėtai pavyko nuvykti į Barseloną, tai buvo mano pirmoji kelionė lėktuvu ir pirmoji į Ispaniją. Įsimylėjau tą miestą, grįžau ten dar kartą po poros metų ir dar labiau pamilau. Na, o dabar gyvenu ir mokausi Saragosoje. Ir žinau, jog kada nors (jau labai greitai) vėl grįšiu į Ispaniją, nes liko labai daug nepamatyta ir neįgyvendinta. O gal tiesiog todėl, kad Meilė yra toks dalykas - nežinai už ką, bet myli ir viskas…

2) Negalėčiau gyventi be muzikos. Ji nuolat su manimi. Dievinu tuos vakarus, kai užmiegu besiklausydama muzikos, net tuos rytus, kai iš lovos keliuosi lydima muzikos (kokios nors radio stoties), tiesa, rytai man nepatinka, visas mano gyvenimas verda naktį, rytais aš nedarbinga, tingi, nepatenkinta visu pasauliu (gal kiek ir sutirštinau spalvas, bet čia, kad labiau suprastumėt, kaip man rytais sunku). Tiesa, būna ir išimčių, kartais savo noru šoku iš lovos į šaltą dušą ir lekiu į miestą gerti savo rytinės kavos. Bet dabar ne apie rytus, o apie muziką: Mano skonis dažnai keičiasi, neturiu mėgstamo stiliaus ar muzikanto. Lietuvoje mane užbūrė ir pakerėjo Domanto Razausko muzika (visos grupės bendras darbas) Tai kažkas, ko neįmanoma išgirsti internete ar nupasakoti žodžiais, reikia tiesiog nueiti į koncertą ir pajusti…

3) Labai myliu savo šeimą. Negalėčiau įsivaizduoti gyvenimo be jų. Mama ir tėtis mano geriausi draugai, su kuriais kalbu apie viską viską, jie labai atlaidžiai žiūri į mano kvailystes bei nesąmones. Mano sesė - tai puikus pavyzdys, kad nuo neapykantos iki meilės tik vienas žingsnis. Vaikystėje mušėmės, mėtėmės kėdėmis ir panašiai, dabar esam neišskiriamos, neįsivaizduočiau savo gyvenimo be sesutės, kuri yra nepaprastai talentinga - labai gražiai piešia..:) Dar turim katiną - storą, tingų, mielą, žodžiu, dabar jis šeimoje užėmė mažiausiojo vaidmenį ir visi labai atlaidžiai žiūri į jo išdaigas bei sudraskytus baldus.

4) Šokiai… Šokiai taip pat svarbi mano gyvenimo dalis. Aš nuolat šoku. Jei ne iš tikrųjų, tai bent mintyse dėlioju visokius žingsnelius. Bet dažniausiai šoku iš tikrųjų, tiesiog įsijungiu muziką ir pasileidžiu į savęs ieškojimus - tai nuostabi terapija, kuri išvaro visokias neigiamas mintis (dabar dažniausiai jas man išvaro ilgas ilgas miegas). Kai tik galiu, lankau šokius, dabar žinau, kad greitai ir vėl juos lankysiu, todėl netveriu savo kailyje.:)

5) Negalėčiau gyventi be žaliosios arbatos. Kai noriu save pasilepinti, nusiperku kokios nors arbatos. Mama sakė, kad jai visos tos žalios arbatos nemaloniai kvepia ir kad jinai jų negali gerti. O aš tiesiog išprotėjusi dėl jų. Beje, juodąją arbatą taip pat geriu be cukraus, ir jei kas nors netyčia įberia bent žiupsnelį, iškart tai pajuntu ir nebegaliu gerti…  Čia turėčiau paminėti, kad kolekcionuoju cukrų (taip, taip, teisingai supratote - cukrų), tokiuose gražiuose įpakavimuose. Turiu visą kolekciją iš įvairių šalių ir miestų (anksčiau draugai lauktuvių man parveždavo cukraus). Mėgstamiausia pasisėdėjimo vieta Vilniuje - man yra Coffe inn’o kavinukė Trakų gatvėje (ir čia jokiu būdu ne reklama, bet ar gaila gerą dalyką pagirti?:)) Kai esu Ispanijoje, nuolat apie ją svajoju, apie tą skanią kavą, sūrio pyragą ir baristos šypseną. Dažnai čiumpu kavos išsinešimui ir lekiu į universitetą, taip išgyvenau praėjusią žiemą.

6) Knygos… Na, taip, knygos  irgi svarbi mano gyvenimo dalis. Esu priklausoma nuo skaitymo. Galiu tvirtai pasakyti, kad knygos mane išmokė to, ko niekada nesugebėtų išmokyti nei viena mokykla ar universitetas. Pamenu, kaip kartais vietoj ėjimo į pamokas, pasirinkdavau dieną su knyga ir dabar dėl to nei kiek nesigailiu, nes nuostabiai praleisdavau dieną. Dabar rašytojų rašytoja man yra Anna Gavalda (reikėtų jai specialų skyrių paskirti)… o bet tačiau galbūt kada nors

7) Kas dar liko nepaminėta? Oi, labai daug kas. Dar labai mėgstu keliauti, pamenu tą dieną, kai pirmą kartą pravažiavau sieną. Tada man buvo septyniolika metų ir su ‘mokykla’ keliavome į Strasbūrą. Nuo to laiko ir prasidėjo mano kelionės be kurių negalėčiau gyventi (tikrai tikrai)… Dar turėčiau paminėti, kad esu beviltiška romantikė, svajotoja, tikiu stebuklais ir viskuo panašiu, kas su tuo susiję (net Kalėdų Seneliu), vis dar tikiu, kad gėrį nugali blogis, mėgstu padėti žmonėms, myliu mažus vaikus ir gyvūnėlius (ne padarėlius, nes visokių vorų, tai bijau…). Labai vertinu paprastumą, man nieko nėra baisiau už tas merginas su priaugintais plaukais, nagais, padidintais papais ir panašiai. Manau, kad vaikinai, lakstantys paskui tokias yra kvailių kvailiai. Todėl žmogaus vidus ir nuoširdumas man didžiausia vertybė.

O dabar apdovanojimai:

Aš nelabai dažnai čia lankausi. Jei perskaitau kažką gražaus, tai gali būti, kad tiesiog pakomentuoju ir pamirštu. Dauguma blogų, kuriuos skaitau jau apdovanoti ir net ne vieną kartą, todėl savo apdovanojimą skiriu

Tiltas per amžinybę - už nuoširdumą ir grąžintas akimirkas

Arbatajuodoji - tiesiog už viską viską (pati žinai už ką). Ir nors jau esi gavusi apdovanojimą, negaliu tau jo dar kartą neskirti.

Ramintina - irgi esi gavusi apdovanojimą, bet man labai priimtinas tavo rašymo stilius…

Ir labai labai Ačiū visiems. Tikiu, kad yra dar koks milijonas neatrastų ir neperskaitytų blogų ir labai tikiuosi, kad bent pusę iš jų pavyks atrasti ir perskaityti. Ir dėkui tiems, kurie skaitot mano rašliavas, žemai lenkiu galvą;)

Rodyk draugams

Apie oro uostus (romantiškai)

Sėdžiu savo kambary ir šypsausi monitoriaus ekranui. Nusišypsočiau ir kam nors gyvam, bet nieko nėra šalia - belgė, su kuria kartu nuomojamės butą vis dar mėgaujasi žiemos atostogomis mylimojo glėbyje, gal ir gerai, nes jai visai ir nenorėčiau šypsotis.

Šiandien aš laiminga. Ir ne todėl, kad šviečia saulė, o kambarys kvepia mandarinais ir pagaliau pavyko išsikepti idealius lietinius su bananais. Net ne todėl, kad trečiame namo aukšte apsigyveno miela juodaodė, kuri kiekvieną rytą pasitinka klausydama muzikos ir dainuodama. O vakarais girdžiu gyvą muziką (su savimi atsitempė ir pianiną). O mano šiandienos šypseną sukelia lengvas kavos aromatas (kavos su pienu, ruduoju cukrumi ir žiupsneliu cinamono). Mintimis aš skraidau…

Ar Jums kada teko laukti skrydžio ilgiau nei porą valandų, o galbūt net visą naktį blaškėtės oro uoste, bandydami rasti vietą, kur bent porai valandų galėtumėte užsimerkti ir panirti į lengvus sapnus?

Man patinka oro uostai, jie kvepia nuotykiais, kelionėmis, laukimu, svajonėmis, atsisveikinimais, ašaromis. Kvepia pigia ir skania kava, brangia kosmetika, dvejonėmis, baime, skubėjimu ir visišku lėtumu. Jie kvepia ilgesiu ir nenoru pasileisti ir džiaugsmu - pagaliau susitikus. Tikiu, jog kiekvienas oro uostas saugo ne vieną Meilės istoriją, ir ne tik…

Viena mano pažįstama kažkada man prisipažino, jog norėtų atšvęsti savo gimtadienį oro uoste, nes be galo dievina keliones, skrydžius, kelionių ir nuotykių kvapą ir tą jausmą pilve (kas tai - jaudulys ir džiaugsmas drauge?) Aš labai tikiu, kad JI kada taip ir padarys ir kuriame nors oro uoste skraidys balionai ir kvepės gimtadienio tortu.

O man tiesiog patinka stebėti žmones oro uostuose, kurie išlydi ir pasitinka, liūdi arba džiaugiasi. Kaip išsiskiria ir nenoriai paleidžia vienas kito rankas mylimieji… Ar atkreipėte dėmesį, kokie tada būna jų žvilgsniai?

Asmeniškai man teko nakvoti trijuose oro uostuose: Barselonos, Berlyno (įvardinčiau kaip patogiausią miegojimui, nes įsitaisėme ant patogios kavinės sofutės, o ta kavinė dirbo per naktį) bei Milano (Bergamo) oro uoste, čia patyriau daugiausia nuotykių. Jau pradedant vien tuo, kad apsauginis italas pasiūlė praleisti naktį jo namuose, mat turi patogią dvigulę lovą. O ryte žadėjo pavaišinti skania kava ir parvežti atgal į oro uostą. (Kokie jie rūpestingi…)

Prisipažinsiu, kad kartais esu beviltiška romantikė. O kaip Jums toks scenarijus?

Naktis oro uoste, netikėta pažintis su vaikinu, kuris taip pat turi praleisti čia naktį, miegojimas šalia ir netikėtas rankų sunėrimas, kai nežinai net vardo, bet jauti, kad žinai daugiau. Šypsenos vienas kitam atsimerkus, stebėjimas miegant, noras laikytis už rankų per naktį. Baimė pažinti, pasileisti ir išsiskirti, o paskui tiesiog gyvenimas valandomis, minutėmis, akimirkomis. Tuzinas rožių išlankstytų iš servetėlių, rytinė kava (su pienu, ruduoju cukrumi ir žiupsneliu cinamono), ilgi pokalbiai ir keistas jausmas pilve (jaudulys, džiaugsmas, drugeliai?). Jausmas, kad kažkas pagaliau perskaitė tavo mintis. O gal mąsto tai pat? Norų sutapimas (susižadėti Paryžiuje)… Ir salsa ant slidžių oro uosto plytelių su keista muzika iš mobiliojo telefono. Pažadas išmokyti šokti tango. Mokymasis skirtingų kalbų ir nuoširdus juokas… ir tas žvilgsnis. O paskui ilgas atsisveikinimas, apsikabinimas ir pažadas… Kartais lėktuvai savo noru galėtų pakeisti kryptį, ar ne?

O paskui šypsena viską prisiminus ir lengvas kavos aromatas…

Eisiu pasišypsint kam nors mieste, šiandien gražus oras. O vakare darkart pažiūrėsiu Love Actually (net nežinau, kelintą kartą šiemet… bet labai tinka oro uostų temai)

P.S. patys gražiausi dalykai įvyksta netikėtai.

Smagių Jums skrydžių:)

Rodyk draugams

Naujieji metai Ispanijoje

Naujieji metai Ispanijoje - Nochevieja

Kalėdos Ispanijoje - šeimos šventė, labai svarbu visiems susitikti, kartu pietauti tėvų namuose. Naujieji metai švenčiami triukšmingai kur nors mieste.

Paprastai prieš Naujųjų metų sutikimą ispanai taip pat pietauja namuose, vėliau išeina į miestą. Būtina centrinę miesto aikštę pasiekti laikrodžiui dar nespėjus išmušti dvyliktos valandos, kadangi Ispanijoje gyvuoja tradicija prieš pasitinkant Naujuosius metus suvalgyti 12 vynuogių (po vieną su kiekvienu laikrodžio dūžiu ir sugalvoti norą),manoma, kad tai atneša laimę. Ši tradicija prasidėjo, kai po itin didelio vynuogių derliaus Ispanijos karalius nusprendė visiems Naujųjų Metų išvakarėse padovanoti vynuogių.

Tokį pagarbų požiūrį į vynuoges - gerovės ir linksmybės simbolį, ispanai paveldėjo iš senovės romėnų, prieš daugelį amžių viešpatavusių Iberijos pusiasalyje.

Paprastai vynuoges į aikštę žmonės atsineša patys, tačiau jų galima nusipirkti ir čia pat. Parduotuvėse prieš Naujuosius taip pat pardavinėjamos specialios vynuogės - mini konservų dėžutėse. Ten jos būna be odelių ir kauliukų, tokias daug paprasčiau suvalgyti greičiau. Tačiau, jei nesuspėji suvalgyti vynuogių iki dvyliktos valandos, tai tampa linksma atrakcija, kai reikia sveikinti draugus bei artimuosius pilna burna vynuogių.

Beje, net ir neatvykusieji į aikštę, valgo vynuoges namuose  (žiūrėdami tiesioginę transliaciją iš pagrindinės miesto aikštės).

Ir aš ten buvau, šampaną gėriau, burnoje vynuoges turėjau, linksmai rately sukausi ir ryto sulaukt nenorėjau:)

Tai buvo pirmieji Naujieji sutikti ne Lietuvoje. Kažkada net svajoti apie tai nedrįsau, o dabar… Norėčiau kiekvienus Naujus Metus sutikti vis kitoje šalyje. Tai nepakartojama galimybė pažinti kitas kultūras bei tradicijas. Mane nustebino, kad ispanai išties moka linksmintis. Pamenu, kaip baisu stovėti Naujųjų Metų naktį Katedros ar Rotušės aikštėse. Iš visų pusių skraido fejerverkai, tušti šampano buteliai, o jei dar kas prisikabinti sugalvoja… Saragosoje viskas buvo kitaip. Aikštėje erdvu, žmonės nesusigrūdę, visi draugiškai žiūri į laikrodį, valgo vynuoges, vėliau gėrisi specialiais fejerverkais, šauna šampaną ir sveikina vieni kitus, šoka, klausosi koncerto. Mūsų (erasmusų) būrelis pradėjo šokti ratelį, taip užkrėtėme daugybę žmonių, kurie taip pat nutarė prisijungti, ratas vis didėjo, mūsų šypsenos platėjo, tas jausmas, kai gera nuotaika užkreti kitus yra nepakartojamas…

TRIJŲ KARALIŲ ŠVENTĖ

Sausio 6 diena - Trijų Karalių šventė. Tai labai svarbi diena Ispanijoje. Bet kadangi esu lietuvė ir ši šventė man visada reikšdavo pabaigą Kalėdų, atsisveikinimą su eglute ir šventine nuotaika, leisiu sau tik trumpai aprašyti ispanų šventimo tradicijas.

Ispanų vaikams ši diena, o tiksliau naktis iš sausio penktosios - stebuklų naktis. Nes būtent tą naktį namuose apsilanko Trys Karaliai (Tres Reyes Magos) ir atneša dovanų. Paklausite, o kaip Kalėdų Senelis? Ispanai mano, kad tai amerikietiška tradicija, todėl ne visose ispanų šeimose apsilanko Kalėdų Senelis, bet Trys Karaliai būtinai aplanko vaikus ir atneša jiems norimus žaislus. Prieš eidami miegoti vaikučiai turi palikti prie durų savo išblizgintus batus, kad Kasparas, Merkelis ir Baltazaras žinotų, kiek vaikų gyvena tuose namuose. Pagal tradiciją dovanos taip pat turėtų būti paliktos batuose arba prie batų.

Sausio penktą dieną po miestus važinėja persirengėliai, dalija vaikams saldainius. O tradicinis šios šventės akcentas – didžiulis riestainio formos pyragas, į kurio vidų įdedama simbolinė figūrėlė bei pupelė (kas randa figurėlę - sulauks sėkmės, o pupelė reiškia, kad reikės sumokėti už visą pyragą) :) Dabar dedami ir rašteliai arba koks siurprizas (viskas priklauso nuo šeimininkės, kuri tą pyragą kepa), bet tai būna pyragas staigmena. Jis vadinasi - Roscón de Reyes. Pyragas papuošiamas vaisiais, kurie simbolizuoja brangakmenius ant Trijų Karalių drabužių.

Šiais metais viena konditerijos kompanija į tokį pyragą įdėjo prizą - 2000 eurų čekį. Kažkam ši šventė bus dviguba:)

Gal ir man nusiblizginti savo batukus ir pasidėti prie durų? Gal taip sulauksiu Trijų Karalių? Nes Kalėdų Senelis jau seniai mano laiškų nebeskaito…

Labanakt:)

Rodyk draugams