Tikriausiai pirmą kartą gyvenime atėjusi į savo blogą ir perskaičius komentarus, visiškai sutrinku ir net nebežinau, ką berašyti…:) Pasirodo, kad ir aš gavau stylish apdovanojimą, kas man buvo išties labai netikėta ir džiugu. Tad labai dėkui nuostabiajai harpy

Deja, nesilankau čia dažnai, todėl ir apie apdovanojimą sužinojau tik šiandien…

  • Dabar, gavusi šį apdovanojimą,  turiu išduodi, iš ko jį gavau.
  • Parašyti 7 dalykus apie save
  • Ir išrinkti tuos, kam perduodu titulą bei pranešti šią gerą žinią.

Taigi Apie Save:

1) Šiuo metu studijuoju Ispanijoje (kaip erasmus studentė), deja, mano kelionė ir nuotykiai jau eina į pabaigą, bet mokytis Ispanijoje buvo viena iš didžiųjų mano gyvenimo svajonių, kurią susigalvojau dar vaikystėje. Galbūt meilę ispanų kalbai pažadino meksikietiški serialai, kuriuos žiūrėdavom, kai leisdavom vasaras pas močiutę kaime. Kai baigiau mokyklą, skubėjau į ispanų kalbos kursus, pamenu tuos vakarus, kai draugai eidavo kur nors pasilinksminti, o aš po darbo šaldavau stotelėje, laukdama autobuso, kuriuo važiuodavau į kursus mokytis tos kalbos. Tiesa, dar prieš tai (mokyklos laikais) visai netikėtai pavyko nuvykti į Barseloną, tai buvo mano pirmoji kelionė lėktuvu ir pirmoji į Ispaniją. Įsimylėjau tą miestą, grįžau ten dar kartą po poros metų ir dar labiau pamilau. Na, o dabar gyvenu ir mokausi Saragosoje. Ir žinau, jog kada nors (jau labai greitai) vėl grįšiu į Ispaniją, nes liko labai daug nepamatyta ir neįgyvendinta. O gal tiesiog todėl, kad Meilė yra toks dalykas - nežinai už ką, bet myli ir viskas…

2) Negalėčiau gyventi be muzikos. Ji nuolat su manimi. Dievinu tuos vakarus, kai užmiegu besiklausydama muzikos, net tuos rytus, kai iš lovos keliuosi lydima muzikos (kokios nors radio stoties), tiesa, rytai man nepatinka, visas mano gyvenimas verda naktį, rytais aš nedarbinga, tingi, nepatenkinta visu pasauliu (gal kiek ir sutirštinau spalvas, bet čia, kad labiau suprastumėt, kaip man rytais sunku). Tiesa, būna ir išimčių, kartais savo noru šoku iš lovos į šaltą dušą ir lekiu į miestą gerti savo rytinės kavos. Bet dabar ne apie rytus, o apie muziką: Mano skonis dažnai keičiasi, neturiu mėgstamo stiliaus ar muzikanto. Lietuvoje mane užbūrė ir pakerėjo Domanto Razausko muzika (visos grupės bendras darbas) Tai kažkas, ko neįmanoma išgirsti internete ar nupasakoti žodžiais, reikia tiesiog nueiti į koncertą ir pajusti…

3) Labai myliu savo šeimą. Negalėčiau įsivaizduoti gyvenimo be jų. Mama ir tėtis mano geriausi draugai, su kuriais kalbu apie viską viską, jie labai atlaidžiai žiūri į mano kvailystes bei nesąmones. Mano sesė - tai puikus pavyzdys, kad nuo neapykantos iki meilės tik vienas žingsnis. Vaikystėje mušėmės, mėtėmės kėdėmis ir panašiai, dabar esam neišskiriamos, neįsivaizduočiau savo gyvenimo be sesutės, kuri yra nepaprastai talentinga - labai gražiai piešia..:) Dar turim katiną - storą, tingų, mielą, žodžiu, dabar jis šeimoje užėmė mažiausiojo vaidmenį ir visi labai atlaidžiai žiūri į jo išdaigas bei sudraskytus baldus.

4) Šokiai… Šokiai taip pat svarbi mano gyvenimo dalis. Aš nuolat šoku. Jei ne iš tikrųjų, tai bent mintyse dėlioju visokius žingsnelius. Bet dažniausiai šoku iš tikrųjų, tiesiog įsijungiu muziką ir pasileidžiu į savęs ieškojimus - tai nuostabi terapija, kuri išvaro visokias neigiamas mintis (dabar dažniausiai jas man išvaro ilgas ilgas miegas). Kai tik galiu, lankau šokius, dabar žinau, kad greitai ir vėl juos lankysiu, todėl netveriu savo kailyje.:)

5) Negalėčiau gyventi be žaliosios arbatos. Kai noriu save pasilepinti, nusiperku kokios nors arbatos. Mama sakė, kad jai visos tos žalios arbatos nemaloniai kvepia ir kad jinai jų negali gerti. O aš tiesiog išprotėjusi dėl jų. Beje, juodąją arbatą taip pat geriu be cukraus, ir jei kas nors netyčia įberia bent žiupsnelį, iškart tai pajuntu ir nebegaliu gerti…  Čia turėčiau paminėti, kad kolekcionuoju cukrų (taip, taip, teisingai supratote - cukrų), tokiuose gražiuose įpakavimuose. Turiu visą kolekciją iš įvairių šalių ir miestų (anksčiau draugai lauktuvių man parveždavo cukraus). Mėgstamiausia pasisėdėjimo vieta Vilniuje - man yra Coffe inn’o kavinukė Trakų gatvėje (ir čia jokiu būdu ne reklama, bet ar gaila gerą dalyką pagirti?:)) Kai esu Ispanijoje, nuolat apie ją svajoju, apie tą skanią kavą, sūrio pyragą ir baristos šypseną. Dažnai čiumpu kavos išsinešimui ir lekiu į universitetą, taip išgyvenau praėjusią žiemą.

6) Knygos… Na, taip, knygos  irgi svarbi mano gyvenimo dalis. Esu priklausoma nuo skaitymo. Galiu tvirtai pasakyti, kad knygos mane išmokė to, ko niekada nesugebėtų išmokyti nei viena mokykla ar universitetas. Pamenu, kaip kartais vietoj ėjimo į pamokas, pasirinkdavau dieną su knyga ir dabar dėl to nei kiek nesigailiu, nes nuostabiai praleisdavau dieną. Dabar rašytojų rašytoja man yra Anna Gavalda (reikėtų jai specialų skyrių paskirti)… o bet tačiau galbūt kada nors…

7) Kas dar liko nepaminėta? Oi, labai daug kas. Dar labai mėgstu keliauti, pamenu tą dieną, kai pirmą kartą pravažiavau sieną. Tada man buvo septyniolika metų ir su ‘mokykla’ keliavome į Strasbūrą. Nuo to laiko ir prasidėjo mano kelionės be kurių negalėčiau gyventi (tikrai tikrai)… Dar turėčiau paminėti, kad esu beviltiška romantikė, svajotoja, tikiu stebuklais ir viskuo panašiu, kas su tuo susiję (net Kalėdų Seneliu), vis dar tikiu, kad gėrį nugali blogis, mėgstu padėti žmonėms, myliu mažus vaikus ir gyvūnėlius (ne padarėlius, nes visokių vorų, tai bijau…). Labai vertinu paprastumą, man nieko nėra baisiau už tas merginas su priaugintais plaukais, nagais, padidintais papais ir panašiai. Manau, kad vaikinai, lakstantys paskui tokias yra kvailių kvailiai. Todėl žmogaus vidus ir nuoširdumas man didžiausia vertybė.

O dabar apdovanojimai:

Aš nelabai dažnai čia lankausi. Jei perskaitau kažką gražaus, tai gali būti, kad tiesiog pakomentuoju ir pamirštu. Dauguma blogų, kuriuos skaitau jau apdovanoti ir net ne vieną kartą, todėl savo apdovanojimą skiriu

Tiltas per amžinybę - už nuoširdumą ir grąžintas akimirkas

Arbatajuodoji - tiesiog už viską viską (pati žinai už ką). Ir nors jau esi gavusi apdovanojimą, negaliu tau jo dar kartą neskirti.

Ramintina - irgi esi gavusi apdovanojimą, bet man labai priimtinas tavo rašymo stilius…

Ir labai labai Ačiū visiems. Tikiu, kad yra dar koks milijonas neatrastų ir neperskaitytų blogų ir labai tikiuosi, kad bent pusę iš jų pavyks atrasti ir perskaityti. Ir dėkui tiems, kurie skaitot mano rašliavas, žemai lenkiu galvą;)

Patiko (5)

Rodyk draugams